Šuniukas

Mažą šuniuką gavau aš iš draugo
Globoti žadėjau, verkiau, maldavau
Bet man jo neleido globoti tėvai
Ir aš tą šuniuką lauke palikau
Prabėgo dešimtmetis, galbūt ir du,
Dabar jau neverta ieškoti kaltų.
loja šuniukas per žvarbą naktų,
Jis pirmas iš tų, kuriuos išdaviau aš.


Dieve, koks jisai fainutis!
Aklas jo snukutis
Baksnoja į krūtinę –
Nejaugi ji ledinė?
Koks jisai fainutis!
Aklas jo snukutis
Baksnoja į krūtinę.
O gal ji jau ledinė?

Kasdien begalybė svarbių reikalų –
Remontų, darbų, paskolų ir skolų.
Važiuoji kažkur – pakelės reklama.
Metai prabėga tarytum diena...

Tvirtovėn grįžtu, duris rakinu.
Šlepetės ir gultas – bičiuliai seni.
Dar miegantį vaiką užkloti einu –
Kieno po kaldra letenėlė švelni?

Aš švelniai šuniuką ant rankų laikau.
Manęs dar neprašė, bet aš sutikau.
Pas vaiką lai būna savi šuneliai –
Jie šilumą saugo širdy amžinai.


Dieve, koks jisai fainutis!
Aklas jo snukutis
Baksnoja į krūtinę –
O ne, ji ne ledinė!
Koks jisai fainutis!
Aklas jo snukutis
Baksnoja į krūtinę.

O gal ji jau ledinė……..