Paliesk mano veidą, ar jauti, kaip alsuoju?
Kasgi mums leido pasitikti rytojų?
Būna, slėpi nuo visų savo sulenktą pirštą,
Bet aš būsiu, buvau ir esu, kai aplink žmonės miršta.

Pried.

Tik nesustok ir neleisk man tiek gerti, kalbėti, dainuoti vienai.
Tu nežinai, šiąnakt be miego iš vakar, vakar, buvo kitaip...
Taip... Tu nežinai... tu nežinai...

Paliesk mano kūną, bet ar galėtum mylėti?
Bet taip niekad nebūna. Mano skruostai skylėti.
Kartais man slegia rankas tavo įžeistos akys
Ir neaišku vėl kas yra kas, mes abu tiktai vagys.

Pried.

Tik nesustok ir neleisk man tiek gerti, kalbėti, dainuoti vienai.
Tu nežinai, šiąnakt be miego iš vakar, vakar, buvo kitaip...
Taip... Tu nežinai... tu nežinai...