I see them coming
With shrouds to bury us all
Before we were born they shaped our lives
Leading us into an unmarked grave
In moments life could end
So I will speak while I can
This is my chance
My time to stand
We may fail alone but that is better
Than dying with them only to be forgotten
I for one would rather suffer now
Than leave this life without passion
Anigdotas svezus.
Susitinka daugiakalbio kiemo draugai po 40 metu.
Ei, Pietka, laikrasciai rase kad buvai CMO o dabar savo koncerne tapai CEO?
-Ei, Rimka, tu visada buvai man čmo. Jau 40 metu likai CMO uz tai tave toki ir myliu (absikabina dviese)
Iš tikrųjų paveikslo apimties neribojimas tampa problema, nes jei atsimenat, aš irgi buvau pasimovęs ant jos. Bet išmokau ją sutvarkyt, tiesa, reitingo taškus tik sau tegalėjau sutvarkyt, nes narys pats turi išsitrint redaguodamas tuos paveikslus.
Silentist komentarai su be galo dideliais vaizdais laužė tą temą. Komentarus ištryniau (sorry Rimai, bet taip tik galėjau išspręst problemą), tad turėtų veikt. Deja tik tas perdėtai didelis reitingo taškų kiekis pasiliko...