1. Prie gimto namo skleisis rausvos rožės,
Žali vijokliai saulę nusivys.
Ir tipstantis dangus nuo šilto ryto grožio
Medonešiu kvepės lyg sodo avily korys.
priedainis:
Bus atlaidai, nuo vieškelių į kryžkeles dulkėtas
Klegės vežimai, žvengs žirgai risti,
O ten, miestelyje, varpai iš lėto
Skambės toli, kels nerimą širdy.

2. Sparnais apglėbę seno važio ratą
Aukštai kleve gandrai sukleketuos.
Nuo jo tylus per visą Suvalkijos kraštą
Visi kalbės, tarytum buvę mūsų atlaiduos.

3. Tyli rimtis sklandys po kaimo gluosniais,
Merginos rišis margas skareles.
Jaunikiai juosis žalio-gelsvo šilko juostom,
Skubės kinkyt žirgų, kurie į atlaidus nuveš.

4. Bažnyčios bokštai, Nemuno vilny paskendę,
Rausvos rožės skleisis prie namų.
Šventa giesmė į melsvą tėviškės padangę
Medonešiu pakils virš mūsų krašto atlaidų.