I drown in ashes you've enshrined.
Of blissful days long gone by.
Concealed behind my dying eyes.
This hell of anger and weary lies.
A frame of mind, a dismal soul.
My final womb, this flesh turned cold.
You held me down and let me bleed.
My love, it died, along with me.
A world of scars and caresses pale.
And thoughts as chaste as pristine dew.
And flowers placed across your face.
I trace the life I've lost with you.
This bleakest pit that you've unveiled.
I hate to love as it is pain.
My hands are cut but I still sail.
An ocean of sadness in the rain.
My flesh, my blood.
My wound, my cry.
My broken back, my all now dies.
My soul, my tomb.
My pain, my joy.
My darkest mind, my love destroyed.
Duodu naga nukirpti, jei si daina netaps Veliniu dienos daina musick pasaulyje:
"I wanna rock you baby 'til I die
It's a magic symphony
Baby when you're lyin' next to me
I hear violins
You know what it means
Just for tonight."
Arba ateis iki vakaro goths
...remiksai, išlaikant autentišką aranžuotę, su tikslu kitaip perdėlioti tam tikrus muzikinius akcentus. Tokie remiksai man įdomūs ir jie jau dažnai įneša šiokių tokių teigiamų pokyčių.
Aš irgi prisijungsiu prie to, kad man asmeniškai nauji remiksai dažnai mažai vertės prideda prie esamo kūrinio. Sunku man sugalvoti pavyzdį, kai kito atlikėjo remiksas man praturtino originalų kūrinį. Dažniausiai domina tik to paties atlikėjo inicijuoti..
Geras klausimas. Mane tai privertė paklausyt originalių versijų. Galit mane vadint atsilupėle, paranoike ir dar kaip patinka, bet remiksai man visada bus „šiek tiek“ nebe atlikėjas (taikau visut visiems, nes miksas dažnai nuo originalo ŽIAURIAI skiriasi..