I don't know quite what's happening
and my eyes don't see too clear;
all I know is I need you here,
if only to shield me from the mood of the world
and hold me and say it doesn't matter....
but I'm like a child whose dreams are shattered,
Crowding round me: images of broken thought,
lines of my life now overgrown.
All I can feel is I'm so alone,
without even your bright eyes to reach into my mind
and say that in my life I've done right,
and I'm like a moonchild in the sunlight.
So cast your thoughts upon me, wherever you are,
that I may feel you close beside me
and hold your hand, for you to guide me
through all these catacombs which freeze me
with their touch;
unknowing, knowing so much, my mind cries out
and I'm like a child when the light's out
Poezija visad buvo stiprioji Hamilio pusė. Nesakau, kad ji nusveria jo kompozitoriaus talentą, bet akcentuoju tai, kad ji stabiliai išlieka įdomi per visą Hamilio karjerą. Prieš 10 metų perskaičiau visus jo dainų tekstus, buvau apsėstas juo, tada dariau daug Van der Graaf vertimų. Dabar užmečiau akį į šį ankstyvos kūrybos pavyzdį ir vėl atmintyje iškilo tokios dainos kaip La Rosa ar When She Comes (vyro- moters santykių anatomija), o ypač My Room (Waiting for Wonderland) artima savo tema dainai Child - desperatiškas troškimas artimo sielos draugo, kaip gelbėjomosi rato, ar saugaus prieglobsčio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nepriekaištinga Hammill'io rašymo ir dainavimo sąveika yra tai, kas paperka šioje dainoje. Gitara brazdinama, ir ji, žinoma, suteikia gerą atramą dainos išpildymui, bet beklausant ji pasilieka antrame plane, o ką labiausiai girdi ir į ką įsiklausai tai žodžiai. Galbūt tai Hammill'io poetiška magija, bet paperkanti, ir dėl to visai negaila.
2025 m. liepos 9 d. 08:58:11
Poezija visad buvo stiprioji Hamilio pusė. Nesakau, kad ji nusveria jo kompozitoriaus talentą, bet akcentuoju tai, kad ji stabiliai išlieka įdomi per visą Hamilio karjerą. Prieš 10 metų perskaičiau visus jo dainų tekstus, buvau apsėstas juo, tada dariau daug Van der Graaf vertimų. Dabar užmečiau akį į šį ankstyvos kūrybos pavyzdį ir vėl atmintyje iškilo tokios dainos kaip La Rosa ar When She Comes (vyro- moters santykių anatomija), o ypač My Room (Waiting for Wonderland) artima savo tema dainai Child - desperatiškas troškimas artimo sielos draugo, kaip gelbėjomosi rato, ar saugaus prieglobsčio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2025 m. liepos 9 d. 00:38:00
Nepriekaištinga Hammill'io rašymo ir dainavimo sąveika yra tai, kas paperka šioje dainoje. Gitara brazdinama, ir ji, žinoma, suteikia gerą atramą dainos išpildymui, bet beklausant ji pasilieka antrame plane, o ką labiausiai girdi ir į ką įsiklausai tai žodžiai. Galbūt tai Hammill'io poetiška magija, bet paperkanti, ir dėl to visai negaila.