Closed every door
Puttin' everything aside
Hooked onto you
And my life was passing by
I stood in a cloud of dust
Blinded till you cut me off
[Chorus]
I'm back in the light
Getting over you
Now I got it together
I'm stronger than ever
Back on a track with a better view
And I'm getting closer to perfection
Cause of you
Clo-ser, to-to perfection
Gone in a beat
Suddenly out of my sight
Shook me around
Like a thunder bolting strike
I stand in the light of faith
I thank you in so many ways
[Chorus]
Closer perfection cause of you
(dont-dont-dont-dont-dont-dont-dont-get-get-get-get-get) [x2]
All the things I wouldn't do
Without holding onto you
Lost in the dark
Til you left me with a clue
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.