When all but sadness is by your side
Go pull the curtain, pull back the curtains
Yesterday's gone, tomorrow may never come
Ride out this darkness and await the rising sun
Sad days ahead moves us over the edge
Wounds heal, wounds mend
Shine bright
As we learn how to walk, we have to learn how to let go
Bruised hearts, battered broken souls
Sad days ahead, don't let them push you over the edge
Shine, shine bright
All is gonna be all right
It doesn't have to end
Wounds heal, cuts mend
Live to fight another day
Fight to live, day by day
Live to fight another day
In The Night kaip ir buvo, taip ir išlieka vienu mėgstamiausių Ellengaest albumo kūrinių (į priekį užleisdamas nebent Cry of Love). Taip, šitas kūrinys skamba net ne gotiškai, kaip nemaža dalis CBP dainų... jis turi tiesiog stačiai depresyvią melodiją. Bet ji išpildyta taip gerai, taip įtikinamai, netgi spalvingai. Nors paskutinis epitetas skamba kaip prieštara, bet taip nėra – net tokiai nūdnai melodijai reikia antrinių spalvų tam, kad ji būtų efektyvi klausytojui. Vargonų, elektrinių gitarų, pritariančių vokalų sporadiškos natos pirmą dainos dalį tiesiog padaro nuostabią. Į antroj dalyje gitaros, vargonai ir būgnai jau pradeda jungtis į vienį, į galingą, kulminacinį, viską nubloškiantį vienį. Puiki kompozicija, 10 balų.
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
2024 m. rugsėjo 21 d. 00:44:03
In The Night kaip ir buvo, taip ir išlieka vienu mėgstamiausių Ellengaest albumo kūrinių (į priekį užleisdamas nebent Cry of Love). Taip, šitas kūrinys skamba net ne gotiškai, kaip nemaža dalis CBP dainų... jis turi tiesiog stačiai depresyvią melodiją. Bet ji išpildyta taip gerai, taip įtikinamai, netgi spalvingai. Nors paskutinis epitetas skamba kaip prieštara, bet taip nėra – net tokiai nūdnai melodijai reikia antrinių spalvų tam, kad ji būtų efektyvi klausytojui. Vargonų, elektrinių gitarų, pritariančių vokalų sporadiškos natos pirmą dainos dalį tiesiog padaro nuostabią. Į antroj dalyje gitaros, vargonai ir būgnai jau pradeda jungtis į vienį, į galingą, kulminacinį, viską nubloškiantį vienį. Puiki kompozicija, 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2024 m. rugsėjo 21 d. 00:26:03
Man sio kurinio antra dalis, kaip proverzis is depresijos buvio, bet su depresyvios melodijos sleifu, kuris turiu pripazinti - veza.
2024 m. rugsėjo 20 d. 19:34:19
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
Beje, įžanga į dainą iš 1959 interviu "Depresijos Apraiškos", ir prasideda nuo 6:0 min. žiūrėti čia: The Faces of Depression 1959 (youtube.com)
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly