Ten vasarą lyja lietus, o žiemą šviečia ten saulė
Ten veidrodžio stiklas gražus, slepia tikrą veidą pasaulio.
Tenai pasiklydęs žmogus, ties savo likimo pusiauju.
Ten nieko nėra ir nebus – sintetinio miesto apgaulė

Televozoriaus ekranas – bliškus romanas.
Televizoriaus ekranas – gudrus tavo planas!
Ten išgalvoti žmonės šoka, jie užburt tave taip moka,
Kad iškeistum savo saulę į sintetinę apgaulę.

Jie ateina ir vėl pas tave, kai tu žiūri reklamą,
Sekundės dalis ekrane, jie įrašo tau savo programą
Ir tu pramerkęs akis, tampi eterio dalis,
Seki tu juos visada, nors jų tavyje ir nėra....

Televozoriaus ekranas – bliškus romanas.
Televizoriaus ekranas – gudrus tavo planas!
Ten išgalvoti žmonės šoka, jie užburt tave taip moka,
Kad iškeistum savo saulę į sintetinę apgaulę.

Jie žada tau meilę ir viltį, jie čia bet tavęs jie negirdi,
Kiekvieno filmo gale, palieki tu savo jiems širdį.
Jei nori tavęs jie nelaiko, bet tau neužtenka tam laiko,
Ir vėl įsisukęs į ratą, maišydamas savo arbatą...

Televozoriaus ekranas – bliškus romanas.
Televizoriaus ekranas – gudrus tavo planas!
Ten išgalvoti žmonės šoka, jie užburt tave taip moka,
Kad iškeistum savo saulę į sintetinę apgaulę.