Dainos struktūra pasitelkta atspindėti maniako-žudiko psichinę būseną. Nervus gręžianti įžanga ir Mikaelio deformuotas šiurkštus vokalas duoda toną ir ženklina agresyvią žudiko nuotaiką. Tuoj po to sekanti švelni melodija, pertraukta šiurkščių gitarų rifų. simbolizuoja asmenybės susidvejinimą ir melancholišką apatišką maniakinę nuotaiką.

 Žudiko auka, ko gero, buvęs artimas jam žmogus, gal mylimoji, ar net žmona. Motyvas, manyčiau, klasikinis Otelo aklas pavydas, ar kas nors panašaus. (Unwinding snares of distrust /Your wrist in my fast grip /Look me in the eye, I'm clear /This is your time)) - ko ne garsioji frazė: "Ar šiąnakt meldeisi, Desdemona?"

Mirtis nuskandinant  lygu uždusinimui. Aukai vanduo lyg skystas celofaninis maišelis ant galvos. Atskleistas ir sadistinis žudiko polinkis. Leidžiama aukai kartą-kitą kvėptelėti ir tuo metu pasimėgauti jos desperatišku klyksmu. Bet gali tai būti ir dvasinis reversas, buvusių romantinių jausmų šmėkštelėjimas, kurie dabar jau tik randai jo sieloje. Šį epizodą lydi skausmingai melodingas švaraus vokalo intarpas, bet jau lydimas nervingo gitarų akompanimentu.

Toliau ant to paties gitarų audinio užgriūną riaumojimas, turintis atskleisti serijinio žudiko paveikslą. Žudymas jam kaip darbas su išeiginėmis dienomis. Jis miglotai įtaria, kad tas poreikis žudyti yra patologinis, nors dainos pradžioje toks proto aptemimas jam atrodė visiškai natūrali būsena.

O štai čia 7:37 įdomus rakursas. Žudikas girdi vidinius balsus, demoną ar velnią, kurstanti jį tiems darbams. Jame dar rusena paskutinė šviesos ugnelė, bet liga plinta ir tuoj ją užgesins.

Išgelbėjimas, kame jis? Ar kad užgesus proto šviesai nebejaus gailesčio? O jis, skandinant auka, lyg ir šmėkštelėjo jo veide. Ką Oukerfeldas turėjo omeny po žodžiu "išgelbėjimas", net albumą taip pavadino, man - mįslė.

Kodėl jis žudikui atsisuko antru galu ir išsijuokė iš jo? Reikia psichoanalitiko išvados.