Užsimerkęs jaučiu, kaip gundo mane
Skrist tarp žvaigždžių, nert vandenyno dugne
Vandenyne daug jausmų, daug minčių
O tarp žvaigždžių – taip ramu
Gera, netgi daros nuobodu
(Nuobodu, nuobodu)
Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu (nuobodu, nuobodu)
Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų (nuobodu)
Širdis stingsta, nors apdengta liepsna (nuobodu)
Viduj kažkas rėkia, lyg skersdama
Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu
Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų
Širdis stingsta, nors apdengta liepsna
Viduj kažkas rėkia, lyg skersdama
Lyg skerdama
Užvertos akys jaučia tik tylą
Tvirta širdis suspindi ir kyla
Aš nebematau ir nebejaučiu
Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu
Užvertos akys jaučia tik tylą
Tvirta širdis suspindi ir kyla
Aš nebematau ir nebejaučiu
Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.