Tu įdėk mane į dėžę,
Priklijuoki pašto ženklą
Ir nunešk, kur vaikšto žmonės,
Kur po vieną nieks nemiršta.

Tu įdėk į dėžę obelį,
Kad galėčiau atsiremti
Ir nunešk, kur kyla potvyniai –
Upės su krantu viliotiniai.

Ten, danguj
Šiluma.
Vėjai plauks,
Mūsų lauks.


Tu ir pats įlipk į obelį,
Iš aukštai geriau matysi,
Kaip laimingi vaikšto žmonės,
Bet po vieną medžiais virsta.

Tu įdėk mane į dėžę,
Apkabinki aukso pirštais.
Pasodink šalia vienatvę.
Ar jauti dabar, kaip mirštu?

Ten, danguj
Šiluma.
Vėjai plauks,
Mūsų lauks.