Ateina naktis, mes užmerkiam akis,
Ji mus neš, ji mus neš, per savo valdas,
Dovanos mums sapnus, naujus ir senus,
Tenai vis atrandam žvaigždynus kitus,
Ten girdo degtine ir vynu,
Ten loja, kaip šunys kaimynai,
Ten baimes ir meiles jausmai,
Ten viskas tikra, bet viskas ne taip.

Aš nekenčiu, bet aš myliu,
Savo sapnus, naujus žvaigždynus,
Kvailus ir linksmus, su krauju ir vynu,
Karčius ir saldžius, kaip vitaminus.


Vergai mes nakties, to negalim pakeisti,
Jau artėja, artėja, ateina sapnai,
Ten snukiai kuriu aš tikrai nekenčiu,
Ten moterys gražios, yra ir baisiu,
Ten nėra spalvų, o galbūt yra,
Ten yra vienas kitas, bet toks pat kaip ir čia,
Ten muša ir glosto, peiliais doroja,
Naktis šiuos košmarus mums dovanoja.

Tenai kaip ir čia, stikliniai svogūnai,
Tenai akių negraužia dūmai,
Tenai kaip ir čia ir linksma, ir liūdna,
Tenai kaip ir čia ir gimsta, ir žūsta,
Tenai gali sakyti ką nori,
Gali iššokti net per balkoną,
Gali su mirtim pasišnekėti,
Kur dingo rytas, baigiu išprotėti.

Aš nekenčiu, bet aš myliu,
Savo sapnus, naujus žvaigždynus,
Kvailus ir linksmus, su krauju ir vynu,
Karčius ir saldžius, kaip vitaminus.