Burtininke,
Medžių mieste nieko naujo
Drėgnas asfaltas ir kirvių giesmė

Šis žmogus ne iš kraujo
Tai burtininke, palik mane man
Kaip palieki savo vardus
Elbereth, Gilthoniel!

Burtininke,
Tavo tiesa iškeliauju
Mitrandiro akmuo tau pasakė ir tai

Tai pakelkim po saują
Žinai burtininke, palik mane man
Ten kur aš išeinu visą amžių žiema
Ir miškai

Ir tie, kurių mylimos
Prieš tūkstančius metų paliko namus
Tie, kurie vaikšto lėtai ir nebyliai
Vaitoja

Aš žinau, kad išaušus jų nebebus
Bet kažkas iš jų meldžiasi tyliai
Kartoja:

Burtininke,
Medžių mieste nieko naujo
Drėgnas asfaltas ir kirvių rauda

Šis žmogus ne iš kraujo
Tai burtininke, palik mane man
Kaip jau palikai mus visus
Ten amžinai

Ten niekada