Ten visad šviečia saulė,
Ten spindi raudona rasa,
Prie tako pro rūdis šypsosi velnias
Prie tako lakstai basa,
Ir slysta nuo lūpų žaliais kirminais
Gintaro buteliai,
Nežinau kaip paaiškint
Iš viso nesi, jei ten niekada nebuvai

Ten sukasi vandenys ratilais,
Ten žydi nuodinga žolė,
Ten niekas nemoka niekuo negrot
Ten pataikė Dievo strėlė.
Ir jei tik gali, nusigerk visai
Nes jeigu negersi - lis,
Pasirink, nes tie kurie čia nesuklydo
Daugiau niekada nesuklys

Ten laksto vaikas
Ir pučia dūdą gauja neblaivių dievų,
Ir rauda moterys katino Judo
Kai vyrai ieško draugų,
Ir visi užmigę stato tualetą
Iš gintaro butelių,
Nenoriu kištis, bet man atrodo
Kad ten dabar ir guliu

O sirpstant saulei, eina į mišką
Patikrinti šiaurės žvaigždės,
Ir niekas nemato kaip bėgam į pievą
O pievoje tu gulies,
Ten niekas nesako nei „jūs“, nei „tu“
Kiekvienas kreipiasi tuoj,
Ir loja mandras, nežmoniškas šuo
Nedeklaruotoj būdoj

Prisirpę ašarų krenta į sniegą
Apverkia tėvus mamas,
Sugrįžę tyliai dvasingai dainuoja
Surūgusių sulčių dainas,
Ir kai po savaitės atsikelia blaivas
Ligotas beveik namuos,
Sužino visus atsakymus žemėj
Nes klausimų jau neužduos

Kaltas tik tu, jei neaiškiai kalbu
Nusipirksiu žodyną danguj,
Nereikia ieškoti, kas slypi tarp žodžių
Užtenka klausyt pažodžiui,
Ten niekas tavęs neišmokys gyventi
Ten mirti per daug nesaugu,
Bet tie, kurie kartą ten atsidūrė
Daugiau nebeieško namų

Žinau, kas iš jūsų ten užsiliko
Žinau, ko niekad neliks,
Bet maldauju: atsiprašykit iš anksto
Jei gimsit ir nepatiks.
Dabar aš žinau kiekvieną Kas
Nes teisingas vienintelis Kai,
Vasarą, žiemą, Dievo laiku
Jei dar niekada nebuvai.

Nežinau kaip jautiesi kai iš viso nesi
Jei ten niekada nebuvai.