Kažkur kažkam užmigus, kažkur kažkas keliasi.
Kažkam gimus, pasibaigs kažkieno kelias.
Gyvenimas - detalės, detalės esame ir mes.
Detalės tarp detalių - užduotis nepasimest.

Sunku, kartais rodosi nebėra ko šypsotis,
Net kai už visus geriau išklauso baltas popierius.
Vyrai, moterys sudarę visumą pamiršo potemes.
Už liūdesį aš, bet jei neišgalvotas jis.

Kažkas svajotojas, kažkam svajonės jau nemotais,
O aš per vidurį, kur svajonės apribotos
Mintimis apie truputį geriau nei esam.
Alkis išliks alkiu, jei iš tuščio bliūdo lesate.

Žmonių juk esama, kur gėlę laisto netgi jei nuvytus.
Aš ne toks, aš myliu faktus, aš realistas.
Netiks čia tūpas patarimas užsimerkti linkusio,
Kad reik tvardyti pyktį, nebūti susikrimtusiu.

Kai krimstis yra ko, jei reiks liūdėti aš liūdėsiu,
Aš žmogus juk, o ne šuo...
Jei šypsausi, tai darau aš ne be reikalo,
Jei liūdžiu sakyt, kad viskas bus gerai toli gražu nereikia man.

Mes taip sutverti, kad liūdesys vis keičia šypsenas,
Mes taip sutverti kartais žydim, kartais vystame.
Ne visada viskas turi būti pozityvas,
Nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu, kad aš gyvas.


Bet laikui bėgant, bėgant dienom priežastys šypsotis nepabėgo.
Priežastys, kuriom sakau aš dėkui.
Va tiek va manęs, lygiai tiek kiek visad buvo.
Kažkas atsuko nugaras, bet tu žinai aš ne iš tų.

Juk neaiškumų buvo ir tikiu, kad bus dar.
Nelipkime prie cukraus, nebėkime nuo druskos
Ir neuždusim iki šiol netgi nesiskundėm,
Neklausėme kur bėga laikas, dingsta kur sekundės.

Susigundę gyventi taip, kaip mums gyventi skirta,
Nespėliojom iš delnų apie ateitį ar mirtį.
Parvirtę neskubėjom keltis, kad ir vėl nekristi.
Jei viską spręsi užsimerkęs, spręsti užsipisi.

Darėme netiksliai, ne pagal rėmus ar konceptus.
Taip netikėtai, taip kaip vaikas net per kontraceptikus.
Stygius etikos nepavertė tūpais eretikais,
Nevirtome skleidėjais to, kuo širdy mes netikim.

Nepuolėm deginti, nepuolėm garbinti,
Nepuolėme po kojom, kad kažkur būt kažkieno įvardintais.
Didžiuliai vartai – dideliem, o tu būk didelis prie savo vartų,
Būk toks pats kiekvieną kartą.

Spalvos apgauna, aplinkybės kartais viską sunkina,
Bet tu žinok, aš nepaslėpsiu paskutinio trupinio.
Pasaulis sukasi, svarbu su juo kartu neįsisukti.
Žmogumi sukurtas, tu negali pavirsti sūka.