Ei, žmogau, ar kada pagalvojai?
Kaip gera ir vėl sutikti rytojų
Žinoti, ko širdis Tavo nori...
Bėgi, galvoji, planuoji, vėluoji
Nori sustot, akimirką pasvajot
Kol saulė užges ir vėl rytas ateis...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
Ei, žmogau, ar šiandien pastebėjai?
Kiek gėrio Tau kažkas linkėjo
Mažo prisilietimo...
Aš noriu sustot, akimirką pasvajot
Kol saulė užges ir vėl rytas ateis...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi...
Jei šiandien pradėsi, savim patikėsi
Aš žinau, Tu tikrai viską pakeisi...
Tau dovanojama ši diena
Saulė aukštai, dangus ir gamta
Mylimiausio žmogaus šiluma
Akimirką šią – mylėk visada!
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?