Watching my window I was led like a
child
As the roadway lamplights
misguided my mind through the night
a shadow of limits
We were racing the rain
my hands held the wheel
My eyes tried to hold their place
there must have been a time
when I thought that you were
watching
It had to be when my senses lost
control
I thought I'd slipped away
I thought I could still feel us
moving
It must have been a cloud
no bigger than a man's hand
Every reason I risk my life
To come back to you
Is locked behind your door
You're my immunity
Outside I watched you burn
Heavy hearts were bleeding
A cry for help, a familiar voice
My melting hands streaked the glass
As I walked away
I wondered what had really
happened
had I run out of time
did I push myself too far
As my last step fell
I felt my hands upon the wheel
had I come back to life
or did I ever leave at all
In higher lives
We seem to be
always a moment too late
We're past the time
when we looked on
Now we're
THE ONES WHO HELP TO
SET THE SUN
this time for real
I locked the door behind me
My mind was still a wreck
from what I saw
For when my hands are still
I'll recognize the message
never again will my senses lose
control
In higher lives
We seem to be
Always a moment too late
We're past the time
when we looked on
Now we're
THE ONES WHO HELP TO
SET THE SUN
Vakar eilinį kartą perklausiau When Dream and Day Unite albumą (keista, kad nemėgstamiausias DT albumas klausomas mano pakankamai dažnai, matyt, noriu kuo tvirčiau pagrįsti savo kritiką šiam albumui) ir kai išgirdau šį kūrinį, pagalvojau „o, šitą kažkaip praleidau“. Po to paklausiau dar porą kartų ir pasakiau sau „šitas kūrinys yra jėga“. Vien jau įžanga yra aukštos klasės - gitaros „pjaustymai“ ir ambientiška klavišinių partija ne kiekvieną dieną pasitaiko Dream Theater muzikiniame kontekste. Vėliau pasieki tą sunkų pagrindinį rifą ir nors ir neskamba labai sunkiai (šitas albumas sunkiai išvis išeina iš hard rock kategorijos, arba tiksliau, kažkoks skystas metaliukas, sakykim, hair metal stilius), bet pakankamai efektingai. Man patinka šito kūrinio konstrukcija. Ir instrumentinė partija prieš finalą kokybiška. Nors nėra kvapą gniaužančių instrumentų improvizacijų, bet šiame kūrinyje skambesio harmonija pasiekta. Portnojaus sunkūs būgnai gerai kala. Nuo vakar dienos tai mano vienas mėgstamiausių When Dream and Day Unite kūrinių (kartu su The Killing Hand, A Fortune in Lies ir The Ytse Jam šie yra keturi albumo dešimtukininkai).
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2015 m. liepos 9 d. 20:43:32
Vakar eilinį kartą perklausiau When Dream and Day Unite albumą (keista, kad nemėgstamiausias DT albumas klausomas mano pakankamai dažnai, matyt, noriu kuo tvirčiau pagrįsti savo kritiką šiam albumui) ir kai išgirdau šį kūrinį, pagalvojau „o, šitą kažkaip praleidau“. Po to paklausiau dar porą kartų ir pasakiau sau „šitas kūrinys yra jėga“. Vien jau įžanga yra aukštos klasės - gitaros „pjaustymai“ ir ambientiška klavišinių partija ne kiekvieną dieną pasitaiko Dream Theater muzikiniame kontekste. Vėliau pasieki tą sunkų pagrindinį rifą ir nors ir neskamba labai sunkiai (šitas albumas sunkiai išvis išeina iš hard rock kategorijos, arba tiksliau, kažkoks skystas metaliukas, sakykim, hair metal stilius), bet pakankamai efektingai. Man patinka šito kūrinio konstrukcija. Ir instrumentinė partija prieš finalą kokybiška. Nors nėra kvapą gniaužančių instrumentų improvizacijų, bet šiame kūrinyje skambesio harmonija pasiekta. Portnojaus sunkūs būgnai gerai kala. Nuo vakar dienos tai mano vienas mėgstamiausių When Dream and Day Unite kūrinių (kartu su The Killing Hand, A Fortune in Lies ir The Ytse Jam šie yra keturi albumo dešimtukininkai).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas