Duok man šulinį neišgertą.
Ne rytoj, ne poryt – iškart.
Duok man jėgą – tarytum svertą –
iš aklumo save iškelt.
Arba tarp medžių tarp dviejų paklydęs
Arba ant bėgančio vandens Paslydęs
Duok tikėjimą pažadėtą,
Netesėtą vidur dienos
duok man lauką, žaliai užsėtą,
nesulauksiantį sutemos.
Arba neradęs pažadėto kranto
Arba supratęs, kad reikės - gyventi
Gilų vandenį, baltą šviesą,
ryto gaidą nakties dugne.

Duok man tai, kas ugnim nukrinta
ant senų ir jaunų galvų,
kai sutemsta ir kai nušvinta
vienukart. Jei dar nevėlu.
Arba tarp medžių tarp dviejų paklydęs
Arba ant bėgančio vandens paslydęs