Padainuosiu aš tau durną dainą, žmogau. Bus durnesnė jinai už kitas.
Pamiršau jau natas, bus ir tempas ne tas. O toliau, o toliau dar durniau.
Ir neklausk apie ką, gali būt ta daina, juk yra ji durna ir gana.
Jau geriau čia nebus, eik verčiau į namus. Kas klausysis durnos - durnas bus.

Tą dainą durną, aš nedainuot negaliu.
Jeigu užsiūsit man burną. Prasiverš, prasiverš kitu galu.
Nes daina turi skambėti. Na tai kas, tai kas, jei durnai.
Jei nemiegosi, o jei dar paplosi, tai tai dainai išdygs net sparnai.

Ko, žmogau, tu žiūri. Ar namų neturi? Ar tau tinka daina, bet kuri?
Pagrasink, durniau dink, tuos žodžius pavadink, ne menu, o tik durnių meniu.
Bet kiek aplinkui žmonių, tiek dainų yr durnų. Gal aš durnių namuos gyvenu?
Tai nepakenks dar viena ir bus laiminga diena. Šalala jėjė ir nanana.

Nes tą dainą durną, aš nedainuot negaliu.
Jeigu užsiūsit man burną. Prasiverš, prasiverš kitu galu.
Nebėda, jei sau ją dainuosiu, bet gi tu, kurs klausais šiuo metu.
Jei tai dainai durnai dar paplosi, busim durniai visi mes kartu.