Tu sakai, kad aš nemoku būti paprasta,
Išdidi esu ir paslaptinga, bet šalta,
Kad esu tau per jauna, kad suprast nemoku,
Kad nemoku mylėt – aš tokia esu.


Tu manim labai tikėjai, aš to neverta.
Aš tavęs tik pagailėjau, kai kvietei mane.
Man patiko bučiniai, tavo šiltos rankos,
Bet kodėl, nežinau


Nemylėjau tavęs,
Bet tylėjau ilgai,
Man patiko tik būti su tavim.
Nemylėjau tavęs,
Nieko aš iš tavęs
Nelaukiau ir neprašiau,
Gal todėl, kad esu labai šalta,
Nemylėjau tavęs.


Prieš tave esu kalta ir tai pati žinau,
Kad per daug ilgai tylėjau ir daug ką slėpiau.
Su tavim aš tik žaidžiau, melavau tau viską,
Buvo gaila tavęs – tu toks vienišas.


Geras buvai tu man ir dieviškai gražus.
Su tavim radau ramybę, man buvai švelnus.
Man patiko būt šalia, su tavim kalbėtis,
Bet kodėl nežinau


Nemylėjau tavęs,
Bet tylėjau ilgai,
Man patiko tik būti su tavim.
Nemylėjau tavęs.
Nieko aš iš tavęs
Nelaukiau ir neprašiau,
Gal todėl, kad esu labai šalta,
Nemylėjau tavęs.


Nemylėjau tavęs,
Bet tylėjau ilgai,
Man patiko tik būti su tavim.
Nemylėjau tavęs,
Nieko aš iš tavęs
Nelaukiau ir neprašiau,
Gal todėl, kad esu labai šalta,
Nemylėjau tavęs.


Nemylėjau tavęs,
Bet tylėjau ilgai,
Man patiko tik būti su tavim.
Nemylėjau tavęs.