Du maži, maži vaikai
Mane aplankė naktį,
Kai aš miegojau.
Jie kaip saulės spinduliai
Sušildė mano sapną,
O aš dvejojau:


Gal tai prabėgusi vaikystė?
Gal užmiršti seni draugai?


Kaip sugrąžinti tai,
Kas jau prabėgo ir
Negrįš, negrįš tikrai.
Nešk mane per sapną, nešk,
Kad surasčiau kelią
Į vaikystės svajones.


Jei aš galėčiau ten sugrįžt,
Bet naktis ne viską gali,
Ne viską gali.
Aš geriau dainuosiu apie tai,
Ko širdis užmiršt negali,
Užmiršt negali.


Gal tai prabėgusi vaikystė?
Gal užmiršti seni draugai?


Kaip sugrąžinti tai,
Kas jau prabėgo ir
Negrįš, negrįš tikrai.
Nešk mane per sapną, nešk,
Kad surasčiau kelią
Į vaikystės svajones.


Gal tai prabėgusi vaikystė?
Gal užmiršti seni draugai?


Kaip sugrąžinti tai,
Kas jau prabėgo ir
Negrįš, negrįš tikrai.
Nešk mane per sapną, nešk,
Kad surasčiau kelią
Į vaikystės svajones.


Kaip sugrąžinti tai,
Kas jau prabėgo ir
Negrįš, negrįš tikrai.
Nešk mane per sapną, nešk,
Kad surasčiau kelią
Į vaikystės svajones.