Žmonėse matau akis tolstančių vaikų,
Nužudytų pasmerktų ir sužeistų.
Žmonėse matau daug kruvinų žaizdų,
Jos parausta kai į juos aš pažiūriu.

Kai pažvelgi į mane pamatai save.
Aš tavo siaubo atvaizdas veide.
Kraupus šešėlis tūno viduje.
Jis išlįs, kai būsi tu viena.

CHORUS:
Tu purvina purvina
nuo savų minčių,
Nes niekada, niekada
nematai žmonių akių

Nulenktos galvos, begalės veidų.
Aplink dairaisi tu vienas iš jų.
Nutūpęs paukštis ant tavų pečių
Parodė kelią juodu sparnu.

Dvi ryškios žvakės liepsnojo tavyje.
Jos sudegė, nes liko sielos viduje.
Užsidegė nyki erdvė tuštumoje.
Tu purvina, nes miręs vaikas tavyje!

CHORUS