Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
|
|
In the late hours of a sunset rendezvous ---
chill breeze against tide, that carries me from you.
Got a job in a southern city --- got some lead-free in my tank.
Now I must whisper goodbye --- I'm bound for the mainland.
Island in the city, Cut by a cold sea.
People moving on an ocean. Groundswell of humanity.
Now the sum breaks through rain as I climb Glen Shiel
on the trail of those old cattlemen who drove their bargain south again.
And in the eyes of those five sisters of Kintail
there's a wink of seduction from the mainland.
Island in the city. Cut by a cold sea.
People moving on an ocean. Groundswell of humanity.
Storm-lashed on the high-rise --- their words are spray to the wind.
Blown like silent laughter. Falling on ears of tin.
Take my heart and take my brawn.
Take by stealth or take by storm ---
set my brain to cruise.
I can see the glow of the suburb lights.
I'm fresh from the out-world ---
singing the mainland blues.
There was a girl where I came from.
Seems a long time, long time gone by.
Wears the west wind in her hair.
She calls from the hill --- yeah, she calls
in my mainland blues.
There's a coast road that winds to heaven's door
where a fat ferry floats on muted diesel roar.
And there's a light on the hillside --- and there's a flame in her
eyes, but how cold the lights burn on the mainland.
Island in the city. Cut by a cold sea.
People moving on an ocean. Groundswell of humanity.
Storm-lashed on the high-rise --- their words are spray to the wind.
Blown like silent laughter. Falling on ears of tin
in my mainland blues.
Komentarai (1)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 My Twin
Katatonia |
 |
 Schism
Tool |
|
 The Number of the Beast
Iron Maiden |
|
 Master Of Puppets
Metallica |
|
 Aerials
System of a Down |
|
Music.lt
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 571
Iš viso užsiregistravę: 73574
Naujausias narys: ScottyLenk
Šiandien apsilankė: 51001
2009 m. lapkričio 6 d. 10:54:53
Paskutinės valandos randevous su saulės laida –
iki potvynis mane perkels, čia vėjas žvarbus visada.
Mieste pietuose gavau darbą – šiek tiek bešvinio kliuksi bake.
Belieka sušnabždėti „sudie“ – aš išvykstu į žemyną.
Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.
Pro lietų prasimuša saulė, o aš kopiu į Glen Šylą
senų kerdžių taku, jie savo prekę į pietus ir vėl gena.
Ir tų penkių Kintailo sesių pamerkta akis
juk gryna vilionė iš čia, nuo žemyno.
Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.
Audrų čaižomi aukštuos namuos, jų žodžiai - purslai prieš vėją.
Nešiojami lyg tylus juokas. Skardines ausis užlieja.
Imk mano širdį, mano jėgą, kiek jos turiu.
Pasivok arba užkariauki šturmu –
Leisk mano protą į kruizą.
Aš jau matau priemiesčio šviesas.
Iš periferijos ką tiktai aš –
mano daina – žemyno bliuzas.
Ten, iš kur atvykęs, palikau merginą.
Rodos, tai buvo taip seniai, seniai.
Vakaris vėjas plaukus jos dabina.
Šaukia nuo kalvos ji – o, ji šaukia
per mano žemyno bliuzą.
Kelias pakrante rangosi prie durų rojaus,
Kur storas keltas irias slopiai dyzeliui maurojant.
Kalvos šlaite šviesa – jos akyse liepsnelės,
Bet kokios šaltos šviesos čia žemyne.
Sala mieste. Atkirsta šaltos jūros.
Per vandenyną žmonės kelias. Banga žmonijos.
Audrų čaižomi aukštuos namuos, jų žodžiai - purslai prieš vėją.
Nešiojami lyg tylus juokas. Skardines ausis užlieja
mano žemyno bliuze.
Ši daina grąžina į 77 – 79-tų metų laikotarpį, kuomet vyravo kaimiška tematika. Šiuo atveju, Ianas perteikia greičiau ne savo, bet Skajaus salos gyventojo, ieškančio pragyvenimo Britanijos saloje (palyginant su Skajumi, Britanija - žemynas). Kad čia omeny turimas Skajus, rodo vietovardžiai Glen Šylas ir Kinteilas.
Tačiau gyvenimas mieste jam svetimas, jis čia, kaip sala, atskirta šaltos jūros. Nors stengiasi pritapti, siūlo miestui: („ Imk mano širdį, mano jėgą, kiek jos turiu. Pasivok arba užkariauki šturmu – Leisk mano protą į kruizą.“), visgi miestiečiai kurti jo širdies dainai (jų ir ausys skardinės, mūsiškai – meška ant ausies jiems užlipusi).
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly