Pragrojimas

1.Kai tu praeini pro šalį, mane atrodo gali nutrenkt tavų akių žaibai,
Kaip mane tos akys skiria, bet mus mergyte skiria, nematoma riba.
Gal tu mano laimės kelias, o gal tu tik drugelis, spalvų išmargintais sparnais.
Tu kaip rojaus angeliukas, vaikystės paveiksliukuos, tik šypsena ne ta.

Priedainis:
Sakyk, ar tu ne per jauna mergyt,
Nežinau ką gi man toliau su tavim daryt.
Sakyk, ko tu šypsaisi man mergyt,
Aš manau viską reikia tau išsakyt.

2.Man patinka tavo grožis, o jis kaip ryto rožė, belaukianti gaivaus vandens,
Tu verti tavim žavėtis, bet man tave mylėti, turbūt jau per vėlu.
Aš tave dažnai sapnuoju, kad tu ranka man moji, o aš užburtas noriu eit,
Gal suskambo abejonės, o gal tai tik svajonės, įkaitusioj širdį.

Priedainis

3.Kartais lemtis pataiko, laimė tokia ilga,
Kartais nelieka laiko, nors dar širdis jauna.
Džiaugiamės kol pražystam, senstam negali būt,
Gėlės ir tos nuvysta, reiškia taip turi būt.

Priedainis

Aš manau viską reikia tau išsakyt.