Už lauko pasisuka kelias ir veda ligi pat namų
Ten mano brangus kampelis, ten mano širdžiai ramu
Ir nėr man gražesnės vietos ir tokio gilaus dangaus
Čia mano baltai žydėta, čia tiek palikau brangaus .

Aš sugrįšiu į savo kraštą,
Kur visi mane pažįsta
Kur žiemos naktimis tvoros braška
O saulėkaitoj snaudžia miškai

Aš skaitysiu vėl pievų raštą
Juk tai mano prisiminimai
Aš pakilsiu į dangų bekraštį
Lyg man būtų užaugę sparnai

Aš savo gimtinės medis, lapus išskleidęs kadais
Dabar man vaikystė regis, apsnigus baltais žiedais
Aš grįšiu po ilgo miego, juk laiko kaskart mažiau
O metai taip greitai prabėgo ir aš į namus sugrįžau