La nuit. La pluie. Un ciel blafard que déchiquette
De flèches et de tours à jour la silhouette
D'une ville gothique éteinte au lointain gris.
La plaine. Un gibet plein de pendus rabougris
Secoués par le bec avide des corneilles
Et dansant dans l'air noir des gigues nonpareilles,
Tandis que leurs pieds sont la pâture des loups.
Quelques buissons d'épine épars, et quelques houx
Dressant l'horreur de leur feuillage à droite, à gauche,
Sur le fuligineux fouillis d'un fond d'ébauche.
Et puis, autour de trois livides prisonniers
Qui vont pieds nus, un gros de hauts pertuisaniers
En marche, et leurs fers droits, comme des fers de herse,
Luisent à contresens des lances de l'averse.
[English translation:]
Night. Rain. A lurid sky that lets
the spires and towers show silhouettes
of an old Gothic town by distance dimmed.
The plain. A gibbet where stiffs dwindle, trimmed
by greedy crow’s beaks, dancing in black air
jigs unparalleled in any fair, even while the wolves are pasturing on their toes.
Some scraggly thornbush; and the holly shows
its leafy horror, right and left, crosshatched as on the murky background of a sketch.
Then, with three livid barefoot prisoners,
two hundred five and twenty halberdiers;
like harrow-teeth, pikes gleam against the grain
of the diagonal laces of the rain.
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.