O aš kažkur perskaičiau nuomonę, kad Congelia skamba kaip Hawkwind daina, sugrota blekmetalio stiliumi. Galiu iš dalies sutikti, jei tai būtų pats psichodeliškiausias Hawkwind gabalas. Oranssi Pazuzu kur kas tikslesnis atitikmuo. Stabilaus ritmo, greito tempo ir vieno rifo kūrinys, o išlaiko dėmesį visas 8 min. Nelabai randu priežastį , gal tas 'constant motion' užprogramuoja smegenis ieškoti menkiausių niuansų, praturtinančių melodijos audinį? O jų randasi nuolat, kad ir tie klavišiniai ar sintezatoriai, švaraus balso duetas į kurį įsiterpia gražus gitarinis solo ir pabaiga, nutraukusi tą bėgimą. Nu, mano muzika ir viskas. Heimdal visas albumas daugiau mažiau įsiurbiantis ir nepaleidžiantis.
Aš irgi galiu sutikti tik iš dalies, netgi tik iš menkos dalies. Net jei ritmas ir tempas stabilus, kaip ir daugelyje Hawkwind kūrinių, visgi Congelia visa garsų ornamentika daug turtingesnė negu bet kokioje Hawkwind dainoje. Ir rifų Congelia dainoje yra gerokai daugiau nei vienas, bet stabili ritmika sudaro iliuzija, kad kūrinys yra plokštesnis negu yra iš tiesų. Keista, bet ta stabili ritmika ir man yra būtent tai, kas padaro šitą dainą vieną ypatingiausių ir netikėčiausių Heimdal albume.
O aš kažkur perskaičiau nuomonę, kad Congelia skamba kaip Hawkwind daina, sugrota blekmetalio stiliumi. Galiu iš dalies sutikti, jei tai būtų pats psichodeliškiausias Hawkwind gabalas. Oranssi Pazuzu kur kas tikslesnis atitikmuo. Stabilaus ritmo, greito tempo ir vieno rifo kūrinys, o išlaiko dėmesį visas 8 min. Nelabai randu priežastį , gal tas 'constant motion' užprogramuoja smegenis ieškoti menkiausių niuansų, praturtinančių melodijos audinį? O jų randasi nuolat, kad ir tie klavišiniai ar sintezatoriai, švaraus balso duetas į kurį įsiterpia gražus gitarinis solo ir pabaiga, nutraukusi tą bėgimą. Nu, mano muzika ir viskas. Heimdal visas albumas daugiau mažiau įsiurbiantis ir nepaleidžiantis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Congelia labiausiai atspindi Enslaved kokie jie buvo anuos 10 metų. Blekas su įsimintinomis melodijomis. Albumui būtinas, kad neatbaidytų senus fanus itin pakitusiu savo skambesiu kitose dainose šiame albume.
Nepasakyčiau, kad Heimdal yra labai skirtingas nuo ankstesnių darbų. Man nuo In Times iki E, nuo E iki Utgard buvo tiek pat pokyčio kiek ir nuo Utgard iki Heimdal. Bent jau iš pirmo įspūdžio. Heimdal truputį sausesnis, labiau heavy / progressive darbas negu kad black'as, bet man tas pokytis palyginti labai švelnus. Ir ankstesniuose albumuose buvo nemažai heavy / progressive elementų.
Bet sutinku, kad Congelia yra labiausiai juodmetalis iš viso albumo. Tiesą sakant, netgi visai psichodelinis juodmetalis. Dainos viduryje, kur sintezatorius išeina į pirmą planą, man bene Oranssi Pazuzu peršasi į mintis. O toks black'as yra mano mėgstamiausias black'as. Todėl iš pat pirmos perklausos parašiau 10 balų.
Congelia labiausiai atspindi Enslaved kokie jie buvo anuos 10 metų. Blekas su įsimintinomis melodijomis. Albumui būtinas, kad neatbaidytų senus fanus itin pakitusiu savo skambesiu kitose dainose šiame albume.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
2024 m. rugsėjo 19 d. 21:55:22
Aš irgi galiu sutikti tik iš dalies, netgi tik iš menkos dalies. Net jei ritmas ir tempas stabilus, kaip ir daugelyje Hawkwind kūrinių, visgi Congelia visa garsų ornamentika daug turtingesnė negu bet kokioje Hawkwind dainoje. Ir rifų Congelia dainoje yra gerokai daugiau nei vienas, bet stabili ritmika sudaro iliuzija, kad kūrinys yra plokštesnis negu yra iš tiesų. Keista, bet ta stabili ritmika ir man yra būtent tai, kas padaro šitą dainą vieną ypatingiausių ir netikėčiausių Heimdal albume.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2024 m. rugsėjo 19 d. 20:22:47
O aš kažkur perskaičiau nuomonę, kad Congelia skamba kaip Hawkwind daina, sugrota blekmetalio stiliumi. Galiu iš dalies sutikti, jei tai būtų pats psichodeliškiausias Hawkwind gabalas. Oranssi Pazuzu kur kas tikslesnis atitikmuo. Stabilaus ritmo, greito tempo ir vieno rifo kūrinys, o išlaiko dėmesį visas 8 min. Nelabai randu priežastį , gal tas 'constant motion' užprogramuoja smegenis ieškoti menkiausių niuansų, praturtinančių melodijos audinį? O jų randasi nuolat, kad ir tie klavišiniai ar sintezatoriai, švaraus balso duetas į kurį įsiterpia gražus gitarinis solo ir pabaiga, nutraukusi tą bėgimą. Nu, mano muzika ir viskas. Heimdal visas albumas daugiau mažiau įsiurbiantis ir nepaleidžiantis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2023 m. kovo 4 d. 19:06:23
Nepasakyčiau, kad Heimdal yra labai skirtingas nuo ankstesnių darbų. Man nuo In Times iki E, nuo E iki Utgard buvo tiek pat pokyčio kiek ir nuo Utgard iki Heimdal. Bent jau iš pirmo įspūdžio. Heimdal truputį sausesnis, labiau heavy / progressive darbas negu kad black'as, bet man tas pokytis palyginti labai švelnus. Ir ankstesniuose albumuose buvo nemažai heavy / progressive elementų.
Bet sutinku, kad Congelia yra labiausiai juodmetalis iš viso albumo. Tiesą sakant, netgi visai psichodelinis juodmetalis. Dainos viduryje, kur sintezatorius išeina į pirmą planą, man bene Oranssi Pazuzu peršasi į mintis. O toks black'as yra mano mėgstamiausias black'as. Todėl iš pat pirmos perklausos parašiau 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2023 m. kovo 4 d. 18:18:42
Congelia labiausiai atspindi Enslaved kokie jie buvo anuos 10 metų. Blekas su įsimintinomis melodijomis. Albumui būtinas, kad neatbaidytų senus fanus itin pakitusiu savo skambesiu kitose dainose šiame albume.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly