Cinema labai konkretus primityvizmo muzikoje pavyzdys. Erikas Sati čia vieno ar dviejų taktų muzikinę frazę kartoja dvylika ir daugiau kartų, kad muzika užsikabintų ir išliktų galvoje. Dar jis propagavo minimalistinę muziką - labai trumpą, fragmentinę kompoziciją. Styvas Hackett'as su savo broliu yra išleidęs Sati minimalistinių kūrinių koverių albumą. Ant greičio nepamenu jo tikslaus pavadinimo: lygtai Steve Hackett plays Eric Satie.
Arturas Honeggeris griežtai pasisakė tokio stiliaus muzikos propagavimo atžvilgiu, sakydamas, kad šis kelias veda ne prie muzikos išraiškos paprastumo, bet prie jos skurdinimo ir nuvertiinimo. Pritariu visom keturiom, bet vistiek, šis albumas tokia retenybė, kad nežinau. Čia man pirmas susipažinimas su Sati ir primityvizmu. Viena - apie tai prisiskaityti, ir visai kita - pačiam išgirsti. Gili pagarba uploaderiui.