Kartą einant žalio miško takučiu,
Pamačiau aš daug ežių,
Tokių mažyčių ir dygliuotų
Ir simpatiškai gauruotų,
Bet kažin kodėl žalių.

Gal ežiai dažų užvalgė?
Kartą tai padarė Margė,
Pasilikusi viena.
O gal tai niekur nematyta
Labai nauja rūšis –
Žalias, apskritas ežys.

Apvalučiai ir žali,
Štai kokie ežiai nauji.
Štai kokie nauji ežiukai,
Jų maži žali spygliukai,
Tokių niekur nematei.
(2 k.)

Parlėkiau paimti pieno iš namų
Ir vėl lekiu atgal.
Lapams skrendant takučiu,
Pavaišint labai skubu
Žalių žalių ežių.

Bet ežiai kiek nenorėjo
Ir labai labai keistai
Iš dangaus jie žemėn skriejo.
Aš galvoju: kas per monai, tokių dar nemačiau!
Tai kaštonai! Tai bent apsirikau!

Apvalučiai ir žali,
Štai kokie ežiai nauji.
Štai kokie nauji ežiukai,
Jų maži žali spygliukai,
Tokių niekur nematei.
(2 k.)