Shadows on the wall
Let it fall
To the place where I am content
Place where I am
Shadows on my life
Make it white
Help me rise to discover how
Places where I will yet
Fall up
Fall up
Fall up, up
Fall up
Fall up
Ravens in the hall
Line the wall
They all cling to the spiral stair
[?]
Take it in the back
Make it last
Rise again to discover how
[?]
Aš šio kūrinio nesiklausiau nuo 2012-ųjų metų, kai tyrinėjau Arthur Brown repertuarą. Po 13 metų jis mane nudaužė dvigubai. Tiesiog labai mielo ir šilto skambesio kūrinys (ypač kaip skamba sintezatorius ir kaip švelniai ir džiaugsmingai vokalą atlieka Brown'as), kuriam aštresnį prieskonį suteikia gitaros kaskartiniai brūkštelėjimai. Mane labiausiai žavi šio kūrinio akordų progresija. Pagrindinė posmo progresija sudaryta iš šešių akordų (nežinau, kokių, vien tik su ausimi ir be instrumento po nosiai pasakyti sunku), bet tas šūvis aukštyn pereinant iš trečio į ketvirtą akordą toks smagiai disonuojantis. O interliuduose prieš posmus skamba kita progresija, kuri ne mažiau simpatiška. Priedainis irgi turi savo melodiją, taip kad kūrinys toli gražu nėra monotoniškas. 10 balų.
Nieko aš netryniau, ir neteikiu tokių paslaugų, bet tau galiu padaryti išimtį, visiškai nemokamai. Tik kad taip ir liks tavo kliedesiai kabėti, kaip amžinoj gėdos lentoj. Niekieno, be vatotojo, bet ir taip visi žinos, kam jie priklauso.
Kaip tu tarkim Pentaka ir Hopelessa istrynei. Nesimato prie komentaro nei kas komentavo, tik kada ir ka. Ar tai visu teise buti primirstiems (+kiek tai kainuoja musixo zetonais?)
2025 m. birželio 10 d. 20:45:50
Aš šio kūrinio nesiklausiau nuo 2012-ųjų metų, kai tyrinėjau Arthur Brown repertuarą. Po 13 metų jis mane nudaužė dvigubai. Tiesiog labai mielo ir šilto skambesio kūrinys (ypač kaip skamba sintezatorius ir kaip švelniai ir džiaugsmingai vokalą atlieka Brown'as), kuriam aštresnį prieskonį suteikia gitaros kaskartiniai brūkštelėjimai. Mane labiausiai žavi šio kūrinio akordų progresija. Pagrindinė posmo progresija sudaryta iš šešių akordų (nežinau, kokių, vien tik su ausimi ir be instrumento po nosiai pasakyti sunku), bet tas šūvis aukštyn pereinant iš trečio į ketvirtą akordą toks smagiai disonuojantis. O interliuduose prieš posmus skamba kita progresija, kuri ne mažiau simpatiška. Priedainis irgi turi savo melodiją, taip kad kūrinys toli gražu nėra monotoniškas. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas