The sun that's set on our souls
All that's lost as the day is old
When the truth becomes one big lie
So low you never know when you're high
And you thought that you knew it all
Think again, in the end we all fall
When the truth becomes one big lie
So low you never know when you're high
Oh, back home
Oh, back home
Oh, the fear of being alone
The floors that rattle and shake through my head
The doors that slam that wake me in bed
When the truth becomes one big lie
So low you never know when you're high
Oh, back home
Oh, back home
Oh, the fear of being alone
Oh, the fear of being alone
Oh, the fear of being alone
Oh, the fear of being alone
Oh, the fear of being alone
man, ar tai trolinimas, ar realus nesuvokimas, kad elgiamasi negražiai (švelniai tariant). Ir vis tiek tai nėra brandaus žmogaus elgesys. Tai panašiau į mažo vaiko kritimą ant parduotuvės grindų, kai tėvai nenuperka norimo žaislo.
Palaikymas palaikymu, bet „tie, kas ne su manim, tie mano priešai“. Įžvelgiu tokį mąstymą. Ir tos kilometrinės rašliavos atrodo lyg bandymas susirinkt visu įmanomus (ir neįmanomus) aktyvumo taškus, nors jie nieko nebereiškia. Tai ir lieka neaišku, bent ma
Ačiū Konditerijui už paantrinimą. Bandau ir aš, ir kiti tą patį ponui įteigti jau ne pirmi metai, ale kur tau... ir dar jis sako, kad reaguoja konstruktyviai. Nu juokinga nemeluosiu
Beje, Einaras nėra priešas. Einaras yra vienas iš šio tinklalapio administratorių ir Einaras jaučia pareigą, kad būtų skatinamas lankymasis čia ir gerėtų puslapio kokybė, o ne skęstų tamstos šlamšte.
Bet Jus pastebit kaip anksciau jis mane puldavo: provokuodavo, prie smulkmenu kabinedavosi, koneveikdavo. As kitaip reaguodavau. Dabar as ilgiau pamastau, reaguoju konstruktyviai. Gyveni-mokaisi..