pokalbis telefonu per naktį iki ryto
atšalusi kava ant stalo gaisras viduje
tai bandymai įrodyt sau kad nieko neįvyko
karščiuojančių akių žibintai veidrodžio dugne

aš negaliu turėt tavęs
aš noriu tik tavęs
man reikia nusišaut iš ryto
nors tu esi šalia

beprasmiškos svajonės apie tai
kad viskas šventa
beprasmiškas bėgimas
siekiant tikslo tamsoje
aš noriu tau šypsotis
tik žinau kad tai nelemta
mes bandom likti švarūs
ir paskęstame purve

lyg beprotis aš visą naktį
glosčiau tavo plaukus
lyg beprotis stebėjau
tavo miegančias akis
aš negalėsiu būt kitoks
net jeigu tu to lauksi
aš nemokėsiu verkti
net jei niekas nematys