Degančiu sniegu… Degančiu sniegu, degančiu sniegu, degančiu sniegu…


Kažkur pasauly kas sekundę kulka palieka savo vamzdžio naktį,
virsta mažyte saule, kad sudegti
atsidusus nuodais 9 gramai įkais švino
žino - visada ras atstatančių kaktą
neigiančių faktą į laužytą spyną kiša raktą
plešančiu gerkles už šiltesnę už super laktą
susigužę šlovins į taktą urodą guru paklusniai
klupant už durų ir ėdant neviltį
gniužtą štampuota sąmonė dūžta girdi ką tau kužda
spragteli pirštais vos vos ir lūžti
blink blink taisykles pripažink ir nebeaugsi
jie valdo tavo rankas tu pats save smaugi
kenti tik prieš pat smūgį praregi supranti
kad krenti savo Dievą atrandi
likus tik sekundei pamiršęs išsivalyti spjauti ar ryti
tu vis kartoji - ką daryti?

Kas išskyrus TAVE dar gali būt tavo priešas?
kas be TAVĘS dar gali būt tavo draugas?
kas jei ne TU dar gali?
Dieve duok jam medalio dalį…

Atskaita nuo septynių nuo paskutinių lenktynių
išganoma duonos kąsniu nuplaunama vynu - paskutiniu
sunku varžytis imtynių su vizija
kai teisė įkvėpti apmokama lizingu
koncentruodami riziką i abstraktųjį tašką
vaškinės akys tirpdamos suvirpina kraštą
blakstienų gyvybės sistemų maitinamų drenu sniegu
manęs nebėra bet aš vis dar bėgu…

Degančiu sniegu vis dar bėgu aš
degančiu sniegu vis dar bėgu aš
degančiu sniegu gyvenu ar miegu
nesuprasdamas nieko
vis dar bėgu aš…

Šešėliai už kampo vaduoja sielas nuo kūno
mato tikslą ir kryptį nenutuokdami atstumo
ant išdžiuvusio krūmo skaisčios purpuro uogos
be supratimo rojų pragarą slepia šis smogas
juodos vėliavos traukia supa vejamą auką
tryška jėga godžiai rydamas atsainiai numestą jauką
rėkei kol karšta kalk! o gal laikrodis stovi arba eina atgal ?

Kas išskyrus TAVE dar gali būt tavo priešas?
kas be TAVĘS dar gali būt tavo draugas?
kas jei ne TU dar gali?
Dieve duok jam medalio dalį…

Judantys tamsoje pėsti renka po lašą šviesa
savyje bando išgliaudyt perlą širdyje kaip ją paliesti
o kas tau sakė bus lengva kai nebe gėris o kraujas vedliu į dangų tampa
ką pasirinkti kad nesutraukytų nervų
kaip atsirinkti kas iš vadų sako tiesą
gęsink šviesą lengviau tamsoje
nesikankink, spjauk į dušią aukok mėsą
išsižioji bet riksmas užsikirtęs užstringa
tarsi sterva kulka tave vėl meta į ringo tinklą
pakelk kumščius - saugok galvą
jie moka keist spalvą ir naudot tai kaip ginklą
skauda ! oi ! kokie mes jautrūs ašarom
mėsa neturi vardų tu tik mėsmalių pašaras
neapykanta akina ,ak, kaip tai gundo
žvėris nusižiovauja nusiražo ir pabunda…

Kas išskyrus TAVE dar gali būt tavo priešas?
kas be TAVĘS dar gali būt tavo draugas?
kas jei ne TU dar gali?
Dieve duok jam medalio dalį…