į pasaulį patekai pro galines duris
abejojai, ar kas nors pastebėjo išvis
atsistojai ant svarstyklių savo vertę išmatuot
sunkiasvorė praeitis neleidžia širdžiai dainuot
kodėl jie nežino, kad gali būt geriau?
kalbėk - prisipildę tavo tylūs kambariai
ar tu pameni tą vaiką, kuris nieko nebijojo?
kol nedingo be žinios
mes paskui ilgai ieškojom
kas pakliuvo jam po kojom
ir užtildė jauną širdį
kodėl vis dar tyli nors tiesą jau žinai?
kalbėk - prisipildę tavo tylūs kambariai
rytą nubudęs tu blaškeisi
ir prisimint bandei
kaip plaka širdis, kai ji lengva
pėdas nuprausti jai norėjai
ir šviesą užgesinęs
užmigti ramiai be baimės atsibust
kiek vienatvės valandų
už tai turėjai sumokėti?
kad sugrįžtum vėl namo
ir tyliam kambary išsėdėti