Pilnos taurės širdims tuščioms
Svetimos vienatvės šilumoj
Raibsta akys nuo to, ką matau
O matau kasvakar taip pat

Žvaigždės stebi kaip mes krentam
Perpildytų miestų aiduose
Paskutiniame bare vienišos akys
Spaudo širdeles

Svetimam glėby sušilt sunku
Sąžinė vėl nuteka vamzdžiu
Bilieto atgal dar neturiu
Mažas aš - vadink mane vabzdžiu

Akys sunkios kaip nuodėmė
Mintinai išmoko grindis
Labas!, - sako jau dar kita
Ir tu greitai pakeli akis

Štai žemėlapis nuo mano kūno
Čia - mano upė
Čia - mano miškai
Bet tu turbūt nenori gaišti laiko
Tad čia - po kaire - mano patalai

Iš sodybų užkaltais langais
Atsibudę vis pilkais rytais
Baudžianti tyla ir spengs ir smeigs

Pameni - šukavai tu plaukus jai
Mažam kambarėly
Brėkštančiais rytais