Kiek šaukštų medaus man įdėsi, jei aš neprašysiu?
Kiek laiko klausysi tylos, kai aš nieko nesakysiu?
Ar vis dar mylėsi sielą mano, kai kūnas bus kitas?
Ar visad, kai saulė pakyla, ateina rytas?
Ne visada, nes kiekviena gyvenimo diena vis kita
Keičiu nerimą, nemigą,
braukiu grindiniu atsakymą
į danguj kabančius klausimus
Pamirštu tave,
save surandu,
pamirštu tave
Pamirštu aš tave,
kaip ir tu
pamiršai mane.
Pavargstu
gaudyti aš tave,
kaip ir tu
pavargsti bėgti paskui mane
Ko žodeliais gražiausiais mus gundėt kas sykis:
Tamsuoli, eik prie knygos, tamsuoli, mokykis?
"Ir ištiesę prie jūsų mūs rankas pūslėtas,
Tarėme: ,,Kur tas mokslas, jūsų pažadėtas?
Duokite mums jį, broliai, mes trokštame jojo!"
Mąsčiau šiai dienai pasiūlyti The Cure - The Last Day of Summer, bet tada pažiūrėjau, kad ji jau buvo siūlyta milijoną kartų: edzkaa, Konditerijus, Silentist, dar kiti kitas dienas... tai nusprendžiau, kad bus per daug nuvalkiotas reikalas.
Šlykštokai... sako žmogus, kuriam dedikuojant net labiau neutralius žodžius iškarto pradeda viską, įskaitant virtuvės kriauklę, mėtyti į šitą portalą. Leksikoną atsargiau siūlau rinkti.
Geriau butu Patrick Moraz ir Mike Pinder solo albumai. Nes man asmeniskai Genesis gan slykstokai skambanti grupe bent lyginant su moody blues ir Steve Hackett pilnai uztenka nes ten skamba graziai