Garlaiviai signalizuos
Upė jiems namų atstot negali
Tikrai negali
Kapitonai pamojuos
Veidrodžiai spalvų, ugnis šešėlių
Mane prikėle tyliai, švelniai
Troleibuse, nepalik
Mes kaip visada neturim vietos
Tikrai neturim
Šviesofore, apkabink
Draugiškai pamerk ledinę akį
Ji man pasake tyliai, švelniai

Mylėk mane
Laikyk mane
Prašau, neleisk numirti
Vienišam, mieloji kam
Prašau neleisk numirti

Ji nenori pripažinti
Upės širdyje ji nebeturi
Tikrai neturi
Pakeleivio pakeliui
Vandenyno pasroviui, likimas
O pyktis ima tyliai, švelniai

Mylėk mane
Laikyk mane
Prašau, neleisk numirti
Vienišam, mieloji kam
Prašau neleisk numirti