Senos rankos raiko duoną
Kojos jaunos neskuba namo
Akys vaiko mato tai, ką
Duoda laikas, lyg dylantis mėnuo

Saulei kylant krenta rasos
Vaiko baso akyse aušra
Viltys jaunos sienas griauna
Lieka smiltys gyvenimo krante

Kurio nėra
Jokiam žemėlapio kampe
Apgauk mane
Ir pasakyk, kad tai klaida
Kurią abu
Galėsim ištaisyt ir vėl kartu
Ieškot naujų krantų
Kurių nėra...

Jūrai ošiant, vėjui raudant
Mintys šaudo taikliai ir aštriai
Žodžiai peiliais širdį pjauna
Kūnai dailiai šoka namuose