Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.

Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus,
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.

Norėjau atnešti Tau
Iš pievų, iš pievų laukinių bičių medaus.

Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus,
Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.

Gal kada nors suprasi tu, ką norėjau tau pasakyt tada,
Gal kada nors suprasi tu, kad be pievų nebus medaus.

Ir gal tada
Vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš
Auksinį medų mums.