Iki dangaus aukščio
Niekad neužaugsiu
Niekas man laiškų neparašys
Mažo pilko paukščio
Kaip to laiško lauksiu
Jam paliksiu atviras duris

Vakar
Vėl nespėjau
Tos keistos mįslės įmint
Ko taip krenta lapai
Lyg geltono sniego pūgos
Lyg širdies randų gilyn

Plonas jūros krante
Ves mane, kur brenda
Seno laiko kojos užmaršty
Mažo daugaus lanko
Man nebeužtenka
O didesnio gėda paprašyt

Man dainuoja gailiai
Paukštis apie meilę
Bet jei ją net pūgos užpustys
Aš surasiu kelią
Nors jis grįstas kvailio
Nes kiti bijojo jį išgrįst