Atleiskite man, gerbiami žiūrovai,
Kankintojai ir mano duondaviai.
Jums niekad su manim neteko žiovaut
Sėdėdavot ten parteryje žvaliai.
Kaskart skaudžiau vis širdžiai būna
Sunku nutraukti slegiančius saitus.
Bet negaliu sakyt: „Man šiandien liūdna
Turiu kvatot ir juokinti kitus.
Žinau, jūs pasiilgot mano pokštų,
Nualinti sunkių dienos darbų.
O aš pavargęs gal ramybės trokštu,
Bet jums, deja, visai tai nesvarbu.
Aš eidavau per sceną lyg per stiklą,
Save nualinęs. Gal gulbės tai giesmė?
Kaip sniegas, kaip žolė man viskas tikra:
Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme.
Tos būsenos jums neišduotų pirštai
To niekas neatspėtų iš akių
Aš nuolat, aš nuolat atsinaujinu ir mirštu
Švaistausi sąmoju, o pats verkiu
Save išdalinau. Aistra nurimo.
Jau nieko nebegalima atimt.
Štai toks aš be peruko ir be grimo:
Raukšlėtu veidu ir liūdnom akim.
Atleiskite man, gerbiami žiūrovai,
Kankintojai ir mano duondaviai.
Dabar jums nebereiks teatrinių žiūronų.
Spektaklis baigtas. Rūbinėn guviai!
Atleiskite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Jums niekad su manim neteko žiovaut
Sėdėdavot ten partery žvaliai
Kaskart skaudžiau vis širdžiai būna
Sunku nutraukti slengiančius hitus
Bet negaliu sakyt man šiandien liūdna
Nors aš turiu kvatot ir juokinti kitus
Žinau, jūs pasiilgot mano pokštų
Nualinti sunkių dienos darbų
O aš pavargęs gal ramybės trokštu
Bet jums, deja, visai tai nesvarbu
Aš eidavau per sceną lyg per stiklą
Save nualinęs gal gulbės tai giesmė
Kaip sniegas, kaip žolė, man viskas tikra
Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme
Tos būsenos jums neišduotų pirštai
To niekas neatspėtų iš akių
Aš noriu, aš nuolat atsinaujinu ir mirštu
Švaistausi sąmoju, o pats verkiu
Save išdalinau, aistra nurimo
Jau nieko, jau nieko nebegalima atmint
Štai toks, štai toks aš be peruko ir be grimo
Raukšlėtu veidu ir liūdnom akim
Atleiskit man, atleiksite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Duagiau jums niekad niekad, daugiau jums net neberiks teatro ir žiūrovų
Spektaklis baigtas į rubinę nueis
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?
Ką tik ištryniau net neegzistavusią dainą. Kuri turėjo 6 like'us ir net vertinimus. Kaip įdomu Pastebėjau, mūsuose labai daug betvarkės su lietuviškais atlikėjų profiliais. Gerai, kad bent lietuviškų nėra tiek jau daug, tai įmanoma sutvarkyti.
Anigdotas. Mokslininkas susikibo su mokslininku. Vienas teige kad miegas ilgina gyvenima, kitas- kad trumpina. Dalyvavo tv forumuose, rase soc medijoj, net kalbejo minioms. Jie vienas kitu staiga susizavejo ilgai besipykdami. Ir vienadien priejo isvados
Taip ir padarysim tada Ir su kitais atvejais, jei pasitaikys, manau, galima taip pat daryti. Kaip kažkas minėjo, kad čia šiukšlynas, tai labai neprošal apsivalyti ir truputi daugiau tvarkos sukurti.
Pastebėjau Arvydo Vilčinsko profilyje visad buvo po dvi tas pačias dainas (dvi po dvi), tik vienos dvi nepriskirtos albumui. Tiesiog negražiai dubliuojasi, tai būtų gerai ištrinti, bet visos turi nemažai like'ų. Galvoju, ar vis tiek galima būtų trinti
2014 m. rugsėjo 23 d. 19:45:45
2010 m. balandžio 27 d. 19:40:05
Kankintojai ir mano duondaviai
Jums niekad su manim neteko žiovaut
Sėdėdavot ten partery žvaliai
Kaskart skaudžiau vis širdžiai būna
Sunku nutraukti slengiančius hitus
Bet negaliu sakyt man šiandien liūdna
Nors aš turiu kvatot ir juokinti kitus
Žinau, jūs pasiilgot mano pokštų
Nualinti sunkių dienos darbų
O aš pavargęs gal ramybės trokštu
Bet jums, deja, visai tai nesvarbu
Aš eidavau per sceną lyg per stiklą
Save nualinęs gal gulbės tai giesmė
Kaip sniegas, kaip žolė, man viskas tikra
Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme
Tos būsenos jums neišduotų pirštai
To niekas neatspėtų iš akių
Aš noriu, aš nuolat atsinaujinu ir mirštu
Švaistausi sąmoju, o pats verkiu
Save išdalinau, aistra nurimo
Jau nieko, jau nieko nebegalima atmint
Štai toks, štai toks aš be peruko ir be grimo
Raukšlėtu veidu ir liūdnom akim
Atleiskit man, atleiksite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Duagiau jums niekad niekad, daugiau jums net neberiks teatro ir žiūrovų
Spektaklis baigtas į rubinę nueis
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?