Jaunas vaikinas neramią naktį
Užmigęs pamatė keistą sapną
Sapne jį aplankė karališka giminė
Karalius Mallonumas Karalienė Nuodėmė

Karalius Mallonumas palydėjo jį į rūmus
O karalienė Nuodėmė nuvilko jam rūbus
Už rankos jį nuvedė į pirmą menę
Kurioj princesė Pagunda gyveno

Jinai buvo nuoga svaiginanti moteris
O tiksliau moters kūną apsivilkęs žvėris
Jos bučinys išjungė svečio kontrolę
Ir tada prie jo iš visų pusių supuolė

Nuogi vyrai ir moterys ir ėmė laižyti
Nekaltą jo kūną per visus galus daryti
Jisai degė iš gėdos ir iš kaifo svaigo
O princesė Pagunda jam į ausį teigė

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Karalienė Nuodėmė salėj įvedė tvarką
Ir nuvedė svečią pamedžioti į parką
Į rankas jam davė lanką ir strėlę
Liepė taikytis ir šauti į žvėrį

Nužudęs gyvūną jis sugrįžo į rūmus
Kur antroj salėj jo laukė karalius Mallonumas
Stalas čia lūžta nuo patiekalų
Brangūs kailiai žvėrių pakloti ant suolų

Prisirijęs sočiai svečias nori miegoti
Bet panelė Nuodėmė kviečia jį pakortuoti
Princesė Pagunda ir princas Azartas
Jį įkalbinėja sulošt vieną kartą

Pasirašo jis spjovęs į savo orumą
Ir paprašo karalienės užstatyt karūną
O jinai prašo jo užstatyti jaunystę
Jis pralošia bet nejaučia padaręs kvailystę

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Karalius Mallonumas mato svečią nusiminusį
Apkabina per pečius ir veda į vyno rūsį
Tenai svečias prisiliuobia kaip kiaulė
Pamiršta savo sielvartą ir kortų apgaulę

Padėkojęs šeimininkams už svetingumą
Svečias ima ieškoti išėjimo iš rūmų
Labirintuose sutinka poną Abejingumą
Kuris jam pasako: atgal nėra durų

Prisiminęs kad tai tiktai sapnas
Jis sugrįžta į miegantį kūną

Iš sapno pabudęs jis guli kaip numiręs
Per vieną naktį tiek daug patyręs
Nusišluosto prakaitą ir iš lovos pakilęs
Veidrodyje mato - jo plaukai pražilo

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą

Viską gyvenime patirti verta
Juk gyveni tu tiktai vieną kartą