Mes gyvenam iš naujo savo vaikais
Jų sapnais nuostabiais, jų spalvotais vargais
Ir net kartais nakčia, apsirikę sapne
Jų vardais dideliais pavadinam save

Taip žiemos vidury toks apsunkęs ir lėtas
Senas vynas sapnuoja vynuogyną saulėtą
Ten ir žemė šilta ir dangus nesunkus
Ir tik senstam greičiau mes už savo vaikus