Mūsų naktys neskaičiuotos, dienos nemiegotos,
lūpom pasakyti žodžiai, juos kasdien dėliojam
Auga medis šalia kelio, kiek jis visko matė,
jam gyvenimas tai lapai, o tiems lapams medis
Šį pavasarį jie sprogsta, žiūrim prasiskleidę,
spėjam pasidžiaugt tik kartą ir ruduo ateina
Mane vardu šauki,
kam reikia bėgt nuo tavęs, o tu tyli
Prasidėjo taip miglotai, bet įsibėgėja,
lekia traukinys ir švilpia vėjai, mes lengvai išprotėję
Vasara ant nosies kabo, rudenį jau derlius
šia diena taip ir gyvensim, kaip gyvenam šiandien
Mane vardu šauki,
kam reikia bėgt nuo tavęs, o tu tada tyli
mane vardu šauki
Krinta tyliai jie ant žemės ir kažkur pranyksta,
žmonės sako jie supūva, man atrodo miršta
Gyvenimas vardu šauki,