Šitą dainą reikia įsiminti kaip pavyzdį, kur puikiai veikia miksolydinė dermė. Tas pažemintas septintas dermės laipsnis apsireiškia ir posme, ir priedainyje, bet ypač efektingas priedainyje, nes yra perėjimas iš VIIb į vi – riebus pustonis duoda sultingo disonanso.

Be harmonijos niuansų man baisiai šioje dainoje patinka gitaros darbas. Tiek Brock'o, tiek Langton'o solavimas aukštam registre. Baker'io būgnavimas neblogas, bet jis geriau pasidrasko koncertinėse versijose. Todėl, nepaisant prastesnės kokybės, daug dažniau klausau Zones versijos, ten man ritmas ir žemesnis registras (būgnas-bosas-ritmo gitara ašis) daug solidžiau ir stipriau skamba. Ir klavišai koncertinėj versijoj irgi išraiškingesni. 

Šitai dainos versijai būčiau linkęs rašyti 9-etą. Mano skoniui ir instrumentinė dalis gal kiek per daug ištęsta, fade-out'as beprotiškai ilgas, o ir tas plonesnis skambesys ne toks patrauklus produkcijos pasirinkimas. Bet Zones versijai – neabejotinas 10 balų.