(muzika - V. Prapro;
žodžiai - S. Anglickio)

Jei žmogaus dienas paimti tai būna kartais šio ir to
Dejuoji kam reikėjo gimti juokies ir džiūgauji kartu
Audroj juk ąžuolai nesvyra kai vėtra drasko jų lapus
Tik vargo ir kliūčių patyręs pilnai atsiskleidžia žmogus
Nesu aš porceliano indas padėtas spintoj po raktu
Mane ir kumščiojo ir mindė sukiojo spūsty verpetu
Aš porcelianui nepavydžiu saldžios ramybės po raktu
Gyvenimo aš trokštu dydžio dienų aš trokštu be krantų