Ar Motorpsycho antrus metus iš eilės pagamino mano metų dainą? Pernai man stogą visiškai nunešė jų Mona Liza / Azrael, šiemet man stogą neša Hotel Daedalus, kuri yra absoliuti jų naujausio albumo Yay! žvaigždė. Stiprus melodingas artrokas su simfoniniais elementais, labai rimta boso linija ir užtikrintu vokalo atlikimu. Pagrindinėje dainos temoje išlenda ženkli Yes įtaka (ypač kai kurie gitaros pragrojimai skamba lyg grotų Howe, o boso ryškumas irgi nenusileidžia Squire'o boso skambesiui).

Instrumentinėje dalyje, iš lėto stojant gitaros solo, man labai kyla asociacijos su Cosmograf – The Man Left In Space. Dar nenusprendžiau, ar tų dviejų dainų soluotės harmoniškai artimos, ar tiesiog atmosfera panaši, bet The Man Left In Space man yra vienas didžiausių praėjusio dešimtmečio progroko opusų, tai šitas asociacijas priimu labai teigiamai. Tik skirtumas atsiranda solo daliai pasiekus kulminaciją – Motorpsycho išvysto dar didesnę galią, kurią lyginti jau nei su Cosmograf, nei su Yes nebeišeina. Čia jau King Crimson ar Mahavishnu Orchestra lygis (gal ne kompleksiškumo, bet skambesio prasme). 

Ir solo daliai pasibaigus ir stojant paskutiniam posmui, ta pirma boso nata nuskamba labai panašiai kaip momentas iš Squire'o solinės dainos Silently Falling. Tai grąžina į 70-ųjų Yes atmosferą. Daina pasibaigia bene ta pačia melotrono nata, kuria pasibaigia ir Van der Graaf'ų When She Comes – malonus akcentas man kaip didžiam VdGG fanui. 

Modernaus progroko šedevras, mano akimis. 10 balų su pliusu.