Jos akys — lyg ašmenys žiba.
Kas slepiasi jų gilumoj?
Lyg stiklas jos veria, kai skyla —
Amžinoj dėl sosto kovoj.

Jos rūmai — atviri visiems vėjams.
Pasitinka sustingę dievai.
Apkabinę, pasmaugia kaip lėlę —
Mėlynieji kerai.

Gers — jos aimanas sugers, įgels.
Sugundžius kūną, sustingdys
Klastinga mėlyna mirtis.

Jos gyslom skausmas — jai sruva iš akių.
Jos slepia jausmus — jai sruva iš akių.
Jos kūnas trapus — jai sruva iš akių,
Gilių, tamsių akių.

Tarpsta — žieduose jos galia.
Nuodų neleis niekam sutrypt.
Kol žiedas dygs — tol broliai kris.
Tarpsta — žieduose Jos galia.

Kai sutryps — jos neliks…