In blur, father
Glanced over stirred
Imagined you laughing
Muddied feet dancing
What is this aching prism?
This prison wincing
Receiving sudden swaths of dogma
Wandering over royal yonder
Wandering over flooded ground again
What does daylight look like in this chaos of cold?
What does daylight look like?
Solitude and falling into respites now
In blur, hovered
Accepted devotion
Unearther, bleeding ark of creation
Wandering over royal yonder
Wandering over flooded ground again
What does daylight look like in this chaos of cold?
What does daylight look like?
Solitude and falling into respites now
What does daylight look like in this chaos of cold?
What does daylight look like?
Solitude and falling into respites now
Who are you now?
Forgive the trembling love
I'm weak and acting bold
Forgive the trembling love
I'm weak and acting bold
And alone
And alone
And alone
And alone
Nu taip, nesudarysim gi vieno bendro žodyno, kai tokie jie skirtingi Aš gal anksčiau panašiau mąsčiau, bet šiemet supratau, kad visi metų laikai yra vienodai gražūs ir vienodai reikalingi, ir yra tik požiūrio kampas, iš kurio gali juos vertinti.
Nepriimtinas man tas tavo žodynas, nu bet ką padarysi Man atrodo yra priežasčių rudenį ir žiemą subjaurinti, jei jau visi ją taip bjaurina. Aš nemėgstu rudens ir dar baisiau nemėgstu žiemos, tai yra gamtos mirties ir stagnacijos laikas, nieko tame
Šiaip aš nieko prieš prekybcentrių diktuojamoms normoms. Ruduo ir žiema yra bjaurūs metų laikai, tad kuo anksčiau aktyvuoji savyje šventinę nuotaiką, tuo smagiau gyvent. Ar čia krikščioniška, jau ne mano reikalas, nesu religingas žmogus.